Aš ieškojau kažko, kas man padėtų. Labiausiai pagalbos troškau dėl emocijų, kurios stipriai valdė mane ir nemokėjau su jomis tvarkytis. Taip pat pagalbos reikėjo dėl santykių su antrąja puse, kur nuolat patirdavau nusivylimą, kadangi mano pačios santykis su savimi gerokai šlubavo… Labai reikėjo pagalbos dėl nuolatinio streso, kurį patirdavau darbe. Taip pat ir dėl sveikatos, kuri buvo panašesnė į 80 m. senutės nei į jaunos ir energingos moters. Visa ši pagalba man buvo labai reikalinga, tačiau aktyviai savipagalbos priemonėmis neužsiimdavau. Šiek tiek pasidomėdavau, perskaitydavau porą knygų, nueidavau į kokias meditacijas, trumpam pakeisdavau mitybą, reikalai šiek tiek apsitvarkydavo ir vėl grįždavau į senas gyvenimo vėžes.
Tiesa, išmokau pasitelkusi mąstymą manifestuoti įvairiausius dalykus savo gyvenime. Pabandžiusi ir pamačiusi, kaip stipriai veikia mąstymo galia, ėmiau tai pilnai taikyti savo kasdienybėje ir manifestavau, galima sakyti, svajonių gyvenimą: nuostabus vyras, apartamentai ant ežero kranto, išėjau iš samdomo darbo, sukūriau sėkmingus verslus reklamos ir vaikų pramogų srityje, gyvenau puikiai aprūpintą ir patogų gyvenimą. Tačiau sveikatoje ir blogoje emocinėje savijautoje situacija negerėjo… Atrodė, visą išorę susitvarkiau, bet vidaus ne… Kol galiausiai mano gyvenime nutiko netikėtas įvykis. Mano mylimiausias ir artimiausias žmogus, mama, susirgo vėžiu.
Mečiau visus savo darbus, grįžau į gimtąjį miestą, tėvų namus, kad galėčiau būti su mama. Slaugiau ją iki paskutinės jos gyvenimo dienos. Tuo pačiu metu nuotoliniu būdu sugebėjau valdyti dvejus savo verslus ir net pabaigti magistro studijas! Kai dabar pagalvoju, nelabai įsivaizduoju, kaip man tai pavyko… Tuo pačiu turėdavau ir nemažai laisvo laiko, kurį skirdavau meditacijoms. Medituodavau gamtoje atsirėmusi į medžius, ir mano sąmonė pradėjo stipriai keistis. Aš pradėjau suvokti platesnę gyvenimo perspektyvą, platesnę įvykių ir situacijų prasmę.
Mamos išėjimą iš kūno švenčiau. Suvokiau, kad ji nemirė, o tik perėjo į kitą būtį. Ir iš tikrųjų po kiek laiko ėmiau su ja bendrauti. Tuomet mano gyvenime pradėjo vykti didžiulis pokytis. Pradėjau eiti gilyn į save, į savo jausmus, suvokiau proto veikimo pricipus, išmokau išsigydyti savo kūną pati, be vaistų. Net išsitiesinau stuburą! Gilinausi į įvairias praktikas: emocijų paleidimo techniką, regresinę terapiją, „Theta healing“ metodą, bioenergetiką, šamaninį gydymą su jėgos augalais, meditaciją, jogą.
Pradėjau dalintis savo suvokimais ir atradimais viešai, internete, taip mano veikla perėjo į visai kitą sritį. Daugybė žmonių ėmė kreiptis į mane pagalbos, pradėjau vesti asmenines konsultacijas, internetinius kursus, organizuoti renginius, sąmoningas keliones po visą pasaulį. Išleidau knygą „Sąmoningas realybės kūrimas“, sukūriau „Sanvajos“ bendruomenę, kurioje beveik 1500 narių. Mano visas gyvenimas stipriai pasikeitė. Atrodo, kad viskas, ką veikiau prieš tai, tiesiog ruošė mane šiai naujai veiklai, kurioje įkvėpiu tūkstančius žmonių gyventi kitaip. Tą darau ir šiuo metu. Vedu internetinius kursus, prie kurių gali prisijungti žmonės, esantys bet kuriame pasaulio kampelyje.
Pati taip pat niekuomet nenustoju augti bei tobulėti, nes yra dar tiek daug ką atrasti! Jaučiu labai stiprų ryšį su gamta, savo patyrimu išgyvenu, kad mes esame viena su visa gyvybe, kuri yra aplink mus. Pagaliau harmonizavau santykius, kurie pavirto į kasdieninį romantinį filmą. Tikrai, nemeluoju! Netikėjau, kad taip yra įmanoma. Pasirodo, tiesiog reikia gerokai pertvarkyti savo proto programas ir santykį su savimi. Užtruko nemažai laiko, bet visos pastangos dabar atsiperka su kaupu.
Nors dabar ir suvokiu daugybę dalykų, kurių ankščiau net neįsivaizdavau, vis dėl to vis dar esu žmogus ir vis dar jaučiu. Ir kartais jaučiuosi liūdna, pikta ar įskaudinta. Kartais elgiuosi impulsyviai, pati užsimirštu ir patikiu gyvenimo iliuzija. Kartais man pačiai reikia paklausyti savo įrašytų paskaitų, kad prisiminčiau, kas esu. Ir to nesureikšminu, nes visi esame žmonės. Ir labai gera būti žmogumi, paprastai, džiaugsmingai, lengvai, stebint viską, kas vyksta viduje ar išorėje. Tobulumas atsiranda pripažinus netobulumą. Ir man pačiai svarbiausia yra laisvė būti savimi, tokia, kokia esu. Beje, suvokus, kad viskas, ko reikia, kad gyventume pilnatvėje, iš tikrųjų yra viduje, gyventi pasidaro kur kas paprasčiau.
Puikiai žinau, kad mes visi savyje talpiname dievišką potencialą ir neribotas galimybes. Tiesiog padedu tai prisiminti tiems, kurie jau pasiruošę tai padaryti. Mes esame absoliučiai įgalūs transformuoti savo realybę, savo gyvenimą, savo sveikatą ir savo santykius. Tai pavyko man, tai pavyko šimtams kitų žmonių, pavyks ir tau. Aš tavimi tikiu ir nepamiršk, kad niekur nereikia skubėti, tu turi visą amžinybę tam, kad prisimintum save.
Su meile,
Ieva Žigonė
